Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys už pirmus devynis šių metų mėnesius rodo, kad šalyje mažiau nuperkama vyno ir stipriojo alkoholio, auga alaus kiekio suvartojimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Akcizų surinkimas vyno ir alaus kategorijose augo, tačiau stipriojo alkoholio akcizų surinkimas nebedidėjo – yra toks pat, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, nepaisant to, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo trejų metų akcizų planas, dėl ko šiemet akcizai buvo padidinti ir dar augs kitus dvejus metus iš eilės. Ir toliau traukiantis kai kurių alkoholio kategorijų pardavimams, iki metų pabaigos gali kristi ir bendras akcizų surinkimas.

Augimas matomas tik alaus sektoriuje

Viešojoje erdvėje nepagrįstai bandoma sudaryti įspūdį, jog alkoholinių gėrimų, ypatingai stipriųjų, vartojimas toliau auga, tačiau naujausi VMI duomenys neleidžia sutikti su tokiu teiginiu.

Pavyzdžiui, lyginant pernai metų sausio-rugsėjo mėnesius su šių metų tuo pačiu laikotarpiu matome, kad vyno nuperkamas kiekis yra sumažėjęs 5,9 proc. Spiritinių gėrimų kiekis, lyginant tą patį laikotarpį, yra 6,4 proc. mažesnis. Augimas matomas tik alaus sektoriuje ir jis yra 5,7 proc. didesnis, lyginant tuos pačius laikotarpius.

Iš akcizų surenkami skaičiai taip pat yra iškalbingi. Vėl palyginkime 2021 metų sausio-rugsėjo mėnesius bei tą patį laikotarpį šiais metais. Nors vyno ir stipriųjų gėrimų pardavimų kiekiai krenta, iš vyno akcizų šiemet buvo surinkta 6,3 proc. daugiau nei pernai per pirmus devynis mėnesius.

Tačiau stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizų per tą patį laikotarpį nėra surinkta daugiau. Nepaisant to, kad šiemet akcizas stipriajam alkoholiui kilo beveik 7 proc., lyginant pernai ir šiemet pirmus devynis mėnesius – akcizų surinkimas yra lygiai toks pat.

Visgi to negalime pasakyti apie alaus kategorijoje matomus skaičius. Čia auga ir pardavimai, ir akcizų surinkimas. Minėtu laikotarpiu – net 13,4 proc. daugiau surinkto akcizo, nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Kol kas akcizų surinkimo augimas yra tik dėl padidėjusių akcizų, bet ne dėl augančių pardavimo kiekių. Akcizo pakėlimas nepadarė jokios neigiamos įtakos alui, kurio pardavimai toliau auga, tačiau aiškiai palietė kitas kategorijas. Skaičiai tik signalizuoja apie galimą Estijos scenarijų ir Lietuvoje. Ten, perlipus protingo akcizo ribas, per metus kai kurių kategorijų kiekiai buvo nukritę 30 proc., o pajamos iš akcizo į valstybės biudžetą mažėjo apie 15 proc., nors realaus vartojimo tai nepalietė milžiniškai išaugus pasienio prekybai. Tam atstatyti Estijai prireikė radikalių sprendimų mažinti akcizus ir 2-3 metų laikotarpio.

Kol kas akivaizdu, kad akcizų didinimo plano tikslai pasiekti – surenkamos lėšos į valstybės biudžetą iš akcizų auga. Lyginant pernai metų pirmus devynis mėnesius su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet akcizų surinkta 3,6 proc. daugiau. Tačiau nėra aišku, ar tokia tendencija bus matoma iki pat metų galo. Jei ir toliau taip ženkliai mažės kai kurių alkoholio kategorijų nuperkamas kiekis – labai gali būti, jog bendras akcizų surinkimas taip pat kris. Stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo surinkimas jau beveik pasiekė neigiamą ribą. Tokią galimą situaciją identifikavome dar prieš svarstant ilgalaikį akcizų planą ir teikėme savo argumentus valstybės institucijoms, kurios nenorėjo to girdėti.

Svarbūs du aspektai – Estija turi vieną kaimynę su žemesniu akcizu – Latviją. Mes visgi turime net dvi kaimynes su ženkliai žemesniais akcizais alkoholiniams gėrimams – Latviją ir Lenkiją. Antra, svarbu nepamiršti ir įsivertinti, kad kitąmet akcizai vėl augs.

Galbūt visgi verta pagalvoti apie kuo vienodesnį vieno laipsnio alkoholio apmokestinimą skirtingiems alkoholiniams gėrimams? Pavyzdžiui, kaimyninė Estija tai supranta ir siekia tuo vadovautis, kad visas alkoholis būtų apmokestintas panašiu lygiu, nepriklausomai nuo to, kuriame gėrime jis yra randamas.

Mitas apie stiprėjantį alkoholį lietuvių namuose

Nepaisant tokių skaičių, vis tiek nuolatos girdime, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama vis daugiau ir neva būtent stipriojo alkoholio.

Lietuviams lipdoma girtuoklių etiketė yra visiškai nepelnyta. Akivaizdu, kad vartojimo tradicijos bei kultūra yra pasikeitusios ir toliau keičiasi. Tačiau šalyje vis dar turime situaciją, kuomet dėl perteklinio ir neaiškaus reguliavimo sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos bendrovėms, veikiančioms toje pačioje rinkoje.

Prastėjant ekonominei situacijai žmonės, turintys vartojimo įprotį, greičiausiai ieškos alternatyvų. Itin opi Lietuvos problema yra nelegalūs stiprieji gėrimai, kaip kad pilstukas, samagonas, kontrabanda.

Nerimą kelia ir Seime bei Vyriausybėje bręstantys sprendimai apie naminių alkoholinių gėrimų iki 65 laipsnių legalizavimą, tam visiškai nenumatant kontrolės, kokie kiekiai ir kokiu metu būtų parduodami ūkininkų. Akivaizdu, kad papildoma galimybė fiziniams asmenims gaminti bei prekiauti namine degtine kol kas būtų nesukontroliuojama ir nevaldoma.

Kai kurie asmenys ir institucijos, patys politikai bandė itin dramatizuoti bei atmetė neseniai siūlytus kosmetinius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, argumentuodami augančiu alkoholinių gėrimų vartojimu šalyje. Tačiau tuo pačiu yra svarstomas klausimas apie naminės degtinės legalizavimą be jokios numatytos kontrolės. Tai rodo visišką politikų prieštaravimą sau patiems dėl alkoholio vartojimo ir Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje.

Kitos naujienos