Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis išreiškia nuomonę, kad Finansų ministerija, pateikusi akcizų plano alkoholiniams gėrimams 2025-2027 m. siūlymą, siekia skatinti stipraus alkoholio vartojimą. Pateikiame faktus ir argumentus, kodėl toks ir kiti tekstuose esantys aludarių atstovo teiginiai yra klaidinantys bei dažnai neatitinka realybės.

Skaičiai nemeluoja

S. Galadauskas teigia, kad pastaraisiais metais alus yra labiausiai akcizų politikos skriaudžiama krentanti kategorija, tuo tarpu stiprusis alkoholis vis auga. Netiesa.

2023 m. duomenys aiškiai rodo, jog per 2023 m. stipraus alkoholio akcizų buvo surinkta 1,6 proc. daugiau nei 2022 m., o kiekis krito 4,8 proc. Tuo tarpu iš alaus akcizo surinkta 6,8 proc. daugiau ir kiekis krito tik 2,8 proc. Beje, kitos kategorijos krito 6-10 proc., taigi, alus yra mažiausiai kritusi kategorija.

Jeigu nepakanka šių skaičių, galime pažiūrėti ir į 2022 m., kurių duomenys aiškiai rodo, kad stipriojo etilo alkoholio kiekis traukėsi 6,5 proc., lyginant su 2021 m., o akcizo buvo surinkta net 0,1 proc. mažiau nei 2021 m. Tuo tarpu 2022 m. alaus kiekis augo 5,6 proc., o akcizų buvo surinkta net 13,7 proc. daugiau, lyginant su 2021 m. Tai oficialūs VMI duomenys, pateikiami kas mėnesį, kuriuos galima pasitikrinti.

S. Galadauskas kaltina, kad stipriojo alkoholio akcizai nepakankamai prisideda prie lėšų, skirtų gynybai, surinkimo. Kaip yra iš tiesų?

Pirma, pagal Finansų ministerijos pateiktus duomenis, šiuo metu 1 proc. grynas alkoholis aluje yra 2,6 kartus pigesnis už 1 procentą stipriajame gėrime. Antra, Finansų ministerijos siūlomas akcizo pakėlimas alaus buteliui 10 proc. reiškia papildomus 3 centus (tris!) buteliui +PVM – tai lentynoje brangsta tik beveik 4 centus. 5 proc. akcizo pakėlimas stipriajam alkoholiui reiškia 25 centų buteliui +PVM augimą ir gauname 30 centų.

Išvada. Siūlytume nespekuliuoti lėšomis, reikalingomis šalies gynybai. Mes, kaip ir visi verslai, vienodai norime prie to prisidėti. Būtent tai, kad šiuo metu etilo alkoholio akcizas yra neproporcingai didelis kitų kategorijų atžvilgiu, o taip pat lyginant ir su kaimyninėmis valstybėmis, tik didina bendrą šios kategorijos mokesčių indėlį į valstybės biudžetą.

Klausimas. Ar 10 centų pabrangęs alaus butelis būtų problema pirkėjams (akcizas padidėtų 8 centais)? Manau, pirkimams įtakos tai greičiausiai turėtų nedaug. O valstybė gautų papildomus 30 mln. eurų.

Nėra „sveikesnio“ alkoholio

Aludariai teigia, kad Finansų ministerijos siūlymas akivaizdžiai prasilenkia su atsakingo vartojimo politika, tačiau lieka neaišku, kuo prioretizuotas alaus vartojimas yra susijęs su atsakingo alkoholio vartojimo politika.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija visuomet teigė, kad visas alkoholis yra alkoholis ir turi būti vertinamas vienodai. Bet kurio alkoholinio gėrimo sukeltos pasekmės priklauso nuo suvartojimo kiekio, o ne nuo gėrimo rūšies. Nėra daugiau ar mažiau sveiko alkoholio.

Tą patvirtintų bet kuris su alkoholio tematika dirbantis sveikatos mokslininkas ar specialistas. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis silpnesnis alkoholis neva sukuria vertę vietos ekonomikai bei susijusioms šalims.

Besikeičianti vartojimo kultūra

Suprantame, kad S. Galadauskui viešai patogu visą stiprųjį alkoholį sieti tik su degtine, tačiau degtinės kategorijos pardavimai Lietuvoje nuosekliai mažėja jau eilę metų. Vartotojai pradeda rinktis tokius gėrimus kaip tekila, viskis, romas, džinas ir kt.

Didelė dalis šių gėrimų skirti ne grynam vartojimui, o vis populiarėjančiai kokteilių kultūrai, kur sumaišyto gėrimo taurėje alkoholio koncentracija yra labai artima silpnojo alkoholio koncentracijai. Augantį stipraus alkoholio vartojimą per kokteilius galėtų patvirtinti tiek prekybininkai, tiek ir restoranų bei viešbučių sektoriaus atstovai. Be to, nepamirškime, alaus alkoholio procentas yra net 2,6 karto pigesnis už procentą stipriajame alkoholyje.

Nuolat akcentuojama degtinė ir Rusija S. Galadausko tekstuose tik parodo, kad yra spekuliuojama jautriomis temomis, plačiai paskleistos pretenzijos iliustruojamos klaidingais skaičiais, neanalizuojamos ir nėra sekamos pastarųjų metų alkoholio vartojimo tendencijose, kurios būtent ir rodo naujai besiformuojančią kultūrą mūsų šalyje.

Europa atsigręžia į subalansuotą alkoholio apmokestinimą

Dalis Europos šalių kaip tik pradėjo atsigręžti į kuo vienodesnį ir subalansuotą skirtingų alkoholinių gėrimų apmokestinimą, kadangi keičiasi vartojimo tendencijos ir atsiranda nauji, greitai populiarėjantys, produktai.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė dar praėjusiais metais pakeitė visų alkoholio akcizų skaičiavimų metodiką. Pereinama prie vieningos sistemos – visiems skaičiuojamas akcizas už litrą produkte esančio grynojo alkoholio.

Dar 2021 metais, rengiant ilgalaikį akcizų planą, Finansų ministerija taip pat pritarė, jog alkoholio poveikis asmens sveikatai priklauso ne nuo alkoholinio gėrimo kategorijos, o nuo suvartojamo jo kiekio. Ilgamečiu akcizų planu buvo siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio, nepriklausomai nuo produkto rūšies: skirtingo stiprumo alus, vynai ar kiti alkoholiniai gėrimai.

Kaip teigia ir Finansų ministerija, siūlomas akcizų didinimo planas prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – alkoholinių gėrimų įperkamumo augimo tempo mažinimo ir atitinkamai gėrimų vartojimo mažėjimo. Taip pat lemtų skirtinguose gėrimuose esančio 1 laipsnio alkoholio apmokestinimo akcizais skirtumų mažėjimą, t. y., matuojant palyginamais dydžiais, kitų alkoholinių gėrimų grupių 1 laipsnio alkoholio apmokestinimas akcizais artėtų prie etilo alkoholio.

Tai reiškia, kad pagaliau yra pateikiamas toks siūlymas, kuris rodo norą subalansuoti valstybinę akcizų politiką, neišskiriant vienos – šventos ir neliečiamos – alkoholio grupės. Alus toks iki šiol ir buvo.

Kitos naujienos